Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada

srila_prabhupada_05Šrila Prabhupada (1896-1977) buvo vienas iš ryškiausių dvidešimto amžiaus dvasinių lyderių. Nepaprastas iššūkis, kurį jis priėmė ir sėkmingai įvykdė, buvo paties materialistiškiausio mūsų laikų jaunimo, ne šiaip senamadiškų ir naivių tikinčiųjų iš patiklių Rytų, užaugusių su senovinėmis religinėmis tradicijomis, bet maištingo, nonkonformistinio vakarietiško jaunimo, Vakarų prabangos, gausumo ir leistinumo produkto, ir ne keleto, bet tūkstančių jų transformacija į pačias dieviškiausias asmenybes su pačiais aukščiausiais dvasiniais ir etiniais idealais. Šis stebuklingas laimėjimas neturi lygių nei praeityje, nei dabar ir greičiausiai niekuomet neturės ateityje. Tai įvyko kaip dvylikos metų, lygiai dvylikos paskutiniųjų metų iš jo 82 metų gyvenimo stebuklas. Visa tai dėl to, kad Prabhupada buvo kaip atvira knyga, pavyzdinis Dievo atsidavęs. Priklausydamas Čaitanjos Mahaprabhu sekai, prasidėjusiai šešioliktame amžiuje, jis atgaivino tradicinę Čaitanjos bhakti mokyklą visiškai modernioje aplinkoje, pastatydamas namą, kuriame gali gyventi visas pasaulis. Iki septinto savo amžiaus dešimtmečio jis sunkiai vargo vienas pats, įgyvendindamas savo dvasinio mokytojo nurodymą skleisti Viešpaties Krišnos šlovę ir perduoti Šrimad Bhagavatam lobius. Bet net ir toje šalyje, kur šie dalykai be jokių abejonių visų laikomi didžiausia vertybe, jis negalėjo pasiekti šio tikslo. Jis parašė tik tris knygas. Per kitus dvyliką metų jis parašė šešiasdešimt. Iki septyniasdešimties metų jis inicijavo tik vieną mokinį. Per kitus dvyliką metų jis inicijavo kelis tūkstančius. Iki septyniasdešimties metų pasaulinė Krišnos atsidavusių bendrija buvo tik jo svajonė. Per kitus dvylika metų ji ne tik išsipildė, bet ir tapo daugiau nei šimtu centrų visame pasaulyje. Jo nepalaužiamas ir bekompromisis atsidavimas Aukščiausiam Transcendentiniam Asmeniui Krišnai visa tai padarė įmanoma. Jis buvo Viešpaties Dovana visai žmonijai.

Biografija 


Jo Dieviškoji Malonybė A. Č. Bhaktivedanta Svami Prabhupada į šį pasaulį atėjo 1896 metais Indijoje, Kalkutos mieste. Su savo dvasiniu mokytoju, Šrila Bhaktisiddhanta Sarasvati Gosvamiu, pirmą kartą susitiko Kalkutoje 1922 metais. Bhaktisiddhantai Sarasvati, garsiam teologui ir šešiasdešimt keturių Gaudija Mathų (Vedų institutų) įsteigėjui, patiko išsilavinęs jaunuolis, ir jis įtikino pastarąjį skirti savo gyvenimą Vedų žinojimui skleisti.

Šrila Prabhupada tampa Bhaktisiddhantos Sarasvati pasekėju, o po vienuolikos metų (1933 m. Alahabade) – oficialiai inicijuojamas į mokinius. Pirmojo susitikimo metu Šrila Bhaktisiddhanta Sarasvati Thakura paprašė Šrilos Prabhupados skelbti Vedų žinias anglų kalba. Vėlesniais metais Šrila Prabhupada parašo komentarus “Bhagavad-gitai”, prisideda prie Gaudija Mathų veiklos.

1944 metais Šrila Prabhupada pradeda leisti dvisavaitinį žurnalą anglų kalba – “Back to Godhead” (“Atgal pas Dievą”), kurį dabar Vakaruose toliau leidžia Jo mokiniai daugiau negu trisdešimt kalbų.
1947 metais, pripažindama retą Šrilos Prabhupados išprusimą ir atsidavimą Viešpačiui, Gaudiyos vaišnavų bendrija suteikia jam “Bhaktivedantos” titulą. 1950 metais, būdamas penkiasdešimt ketverių metų amžiaus, Šrila Prabhupada atsisako šeimyninio gyvenimo ir tampa vanaprastha – duoda atsiskyrėlio įžadus, daugiau laiko paskirdamas studijoms ir knygų rašymui. Jis išvyksta į šventą Vrindavanos miestą ir apsigyvena istorinėje viduramžiais statytoje Radha-Damodaros šventykloje. Čia, kuklioje aplinkoje, jis keletą metų atsidėjęs studijuoja ir rašo. 1959 metais Šrila Prabhupada duoda sannjasos įžadus. Radha-Damodaros šventykloje Šrila Prabhupada pradeda kurti savo gyvenimo šedevrą daugiatomį 18 000 posmų “Šrimad-Bhagavatam” (“Bhagavata Puranos”) vertimą su komentarais. Parašo “Easy Journey to Other Planets” (lietuviškai “Anapus laiko ir erdvės”).

      1965 metais, išleidęs tris “Bhagavatam” tomus, Šrila Prabhupada atvyksta į Jungtines Valstijas įgyvendinti misijos, kurią jam suteikė dvasinis mokytojas. Vėliau jis išleidžia daugiau kaip šešiasdešimt tomų autoritetingų vertimų su komentarais bei studijų, kuriose apžvelgia Indijos religijos ir filosofijos klasikinius kūrinius.


1965 metais krovininiu laivu “Džaladuta” atvykęs į Niujorką, Šrila Prabhupada praktiškai neturėjo jokių lėšų. Tik kitų metų liepos mėnesį, patyręs didelius sunkumus, jis įkuria Tarptautinę Krišnos sąmonės Bendriją – ISKCON.

Kai 1977 metais Šrila Prabhupada paliko šį pasaulį (lapkričio 14 d.), jo vadovaujama organizacija jau buvo išaugusi į pasaulinio masto konfederaciją, kurią sudarė daugiau kaip šimtas ašramų, mokyklų, šventyklų, institutų bei žemės ūkio bendruomenių.Vakarų Virdžinijoje Šrila Prabhupada įkūrė pirmąją Krišnos sąmonės žemės ūkio bendruomenę. Be to, Vakarų šalyse jis įvedė Vedinio švietimo sistemą – gurukulą.
Šrila Prabhupada – taip pat ir keleto stambių tarptautinių kultūros centrų Indijoje įkūrimo iniciatorius. Numatyta, kad aplink Šridhama Majapuro centrą Vakarų Bengalijoje iškils dvasinis miestas. Šiam grandioziniam užmojui įgyvendinti prireiks virš dešimties metų. Vrindavane (Indija) pastatyta didinga Krišna-Balaramos šventykla ir viešbutis svečiams iš viso pasaulio. Stambus kultūros bei švietimo centras yra ir Bombėjuje. Daugelyje svarbių Indijos vietų taip pat bus sukurti centrai.

Vis dėlto vertingiausias Šrilos Prabhupados indėlis – tai jo knygos. Mokslininkų nepaprastai vertinamos už autoritetingumą, minties gilumą ir aiškumą, jos naudojamos kaip akademiniai vadovėliai daugelyje koledžų. Šrilos Prabhupados raštai išversti daugiau kaip į 40 kalbų.

Leidykla “The Bhaktivedanta Book Trust”, įsteigta 1972 metais Šrilos Prabhupados knygoms publikuoti, šiuo metu yra stambiausia Indijos religijos bei filosofijos literatūros leidėja pasaulyje.

Jau būdamas garbingo amžiaus, per dvylika metų Šrila Prabhupada su paskaitomis keturiolika kartų apkeliavo planetą, pabuvojo šešiuose kontinentuose. Nepaisant to, kad buvo labai užimtas, Šrila Prabhupada visą laiką daug rašė. Jo raštai sudaro ištisą Vedų filosofijos, religijos, literatūros bei kultūros biblioteką.